- atkebėti
- atkebė́ti, àtkeba, -ė́jo 1. tr. sunkiai atnešti: Bent keliuos suėmę, šiaip teip atkebėjom avelę nuo pakrūmės Rm. 2. refl. sunkiai ateiti, atvažiuoti, atsikraustyti: Kas gi te keleliu nuo miško atsìkeba? Slm. \ kebėtis; atkebėti; išsikebėti; susikebėti
Dictionary of the Lithuanian Language.